Mikroelementai tai cheminiai elementai, kurių audiniuose yra ne mažiau kaip viena tūkstantoji procento dalis. Mikroelementai organizmui labai reikalingi, nes jie skatina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą bei hormonų sintezę. Be to, jie reikalingi tam, kad žmogus normaliai augtų, gamintųsi kraujas, kvėpuotų audiniai. Trūkstant mikroelementų, sutrinka fermentų, hormonų ir vitaminų susidarymas ir veikla.
Mikroelementai mūsų organizme veikia labai specifiškai. Jie susiję su nukleino rūgštimis ir kraujo baltymais, kurie išnešioja juos po visą organizmą. Mikroelementai reguliuoja baltymų pusiausvyrą organizme.
Ypač glaudus mikroelementų ir centrinės nervų sistemos ryšys. Nuo cinko, vario, mangano, kobalto, jodo ir kitų elementų normalėja fiziologiniai procesai, sustiprėja žmogaus organizmas, jis pasidaro atsparus ligoms. Varis, manganas ir cinkas reikalingi kraujui krešėti ir kt.
Varis.
Varis, kaip metalas, jau buvo žinomas prieš mūsų erą. Daugiau jo randama kepenyse, inkstuose, širdyje, plaukuose, smegenyse, mažiau raumenyse, kraujyje ir kitur. Žmogaus organizme vario yra 100-150 mg.
Trūkstant vario, žarnynas iš maisto mažiau pasisavina geležies, jos mažiau patenka į kaulų čiulpus, todėl greičiau suyra eritrocitai. Varis padeda augti, gaminti eritrocitus, pigmentus, reguliuoja audinių kvėpavimą. Medikai mano, kad, trūkstant vario, prasideda mažakraujystė, pražyla plaukai, pakinta plaukų struktūra. Sergant leukoze, lėtiniu hepatitu, kepenų ciroze, enterokolitu ir kai kuriomis kitomis ligomis, organizme vario kiekis mažėja, ypač esant širdies ir kraujagyslių sklerozei, ištikus miokardo infarktui.
Žmonėms, kurie normaliai valgo įvairų maistą, vario netrūksta. Jeigu maiste yra daugiau molibdeno, tai reikia daugiau ir vario. Suaugusiam žmogui per parą reikia 2-3 mg vario. Daugiausia vario yra vaisių, ypač abrikosų, sultyse, avižose, miežiuose, taip pat grikiuose, riešutuose, ankštinėse daržovėse.
Cinkas.
Cinkas, kaip ir kiti elementai, dalyvauja baltymų ir angliavandenių apykaitoje, baltymų sintezėje. Jo trūkstant, žmogus plinka, lūžinėja nagai, deformuojasi kaulai, lėčiau gyja žaizdos, mažėja apetitas, sutrinka skonio ir uoslės jutimas, gali susirgti cukralige ir kitomis ligomis.
Cinką iš maisto medžiagų įsiurbia plonoji žarna. Daugiausia jo yra kepenyse, kasoje, hipofizėje, prostatoje ir raumenyse. Cinko kiekis kraujyje priklauso nuo žmogaus amžiaus. Mažiausiai jo būna naujagimio organizme, vėliau cinko daugėja, o nuo 14-18 metų amžiaus būna pastovus kiekis.
Cinkas reikalingas lytiniam brendimui, sėklinių ląstelių ir embriono normaliam formavimuisi. Tyrimais nustatyta, kad nuo cinko greičiau gyja žaizdos. Jo organizme gerokai sumažėja tuomet, kai žmogus serga ateroskleroze, kepenų ciroze, infekciniu hepatitu, nefritu, poliartritu, piktybiniu naviku.
Manoma, kad cinkas lėtina cholesterino sintezę ir atitolina sklerozę. Suaugusiam žmogui per parą reikia 12-16 mg cinko. Nėščioms moterims ir kūdikius žindančioms motinoms jo reikia daugiau. Daug cinko yra grybuose, žirniuose, pupelėse, avižose, miežiuose, grikiuose, kviečiuose, riešutuose ir kituose augaluose. Cinko perteklius sukelia vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą.
Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Mikroelementas
