Vas 6, 2024
62 Views
Komentavimas išjungtas įraše Veislės sėkmingai atitinka visus išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo kriterijus

Veislės sėkmingai atitinka visus išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo kriterijus

Written by

Nuo 2002 metų botanikos sodas užsiima pusaukščių mėlynių selekcija. Pažymėtina, kad lietuviškos mėlynių veislės „Danutė“ ir „Freda“ neseniai sulaukė teigiamų Lenkijos kultūrinių augalų veislių tyrimų biuro (COBORU) tarptautinio tyrimo įvertinimų. Šios veislės sėkmingai atitinka visus išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo kriterijus. Be to, jų krūmai yra pripažinti dėl skanių uogų, didelio derlingumo, lengvo dauginimosi atžalomis ir atsparumo žiemos sąlygomis.

Pasak VDU Botanikos sodo Pomologijos katedros mokslininkų įvairių lietuviškų sodinių bruknių (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) sukūrimas lėmė kolektyvines Lietuvos šeimų pastangas. visa komanda ir Vytauto Didžiojo universiteto administracija. Be to, įdiegti naujausias veisles padėjo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentai.

Pavadinimų parinkimas pirminėms lietuviškoms braškių veislėms nebuvo iššūkis. Vienbalsiai sutariama, kad išskirtiniausiai veislei turėtų būti suteiktas „Danutės“ vardas, įvertinant gerbiamą daktarę, kuri VDU Botanikos sodo bruknių kolekciją vadovavo. Panašiai kitas variantas buvo taikliai pakrikštytas „Freda“, kaip duoklė Botanikos sodo geografinei vietai Kauno mieste.

Išskirtinis lietuviškų šilauogių veislių auginimas vyksta tik VDU Botanikos sodo medelyne. Šioms veislėms iki 2042 metų suteikta prie Žemės ūkio ministerijos veikiančios organizacijos Valstybinė augalininkystės tarnyba.

Naudojant apsauginę stogo infrastruktūrą, šilauogių auginimo laikotarpis gali pailgėti. Išskirtinai neišnešiota veislė ‘Danutė’ leidžia skinti uogas jau liepos pradžioje.

„Danutė“ yra labai ankstyva veislė; uogos skinamos liepos pradžioje. Uogos apvalios, vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, labai skanios, malonaus aromato. Oda yra tamsiai mėlynos spalvos ir padengta intensyvia vaško danga. Prinokusiose uogose yra apie 15,1 proc. sausųjų medžiagų – 10,2%. cukraus, 324 mg/100 g antocianinų. Tinka šviežiam vartojimui ir perdirbimui. Grupės sudėtingos, ilgos ir tankios. Krūmai vidutinio dydžio ir platūs. Išaugina daug šaknų ūglių. Vidutinis derlius yra 3,3 kg iš krūmo. Veislė labai gera ištisus metus, atspari grybelinėms ligoms, vėlyvoms pavasario šalnoms ir ištverminga žiema.

„Freda“ sankaupos yra sudėtinės, trumpos ir šiek tiek retos. Patys krūmai yra vidutinio aukščio. Viena iš šios veislės savybių yra didelis atsparumas žiemai, todėl ji yra atspari vėlyvoms pavasario šalnoms ir grybelinėms ligoms. Be to, „Freda“ išaugina nedaug šaknų ūglių. Vidutiniškai kiekvienas krūmas duoda 2,7 kg uogų ir gali būti nuimamas kasmet. Šių veislių atrankos procese buvo tiriama daugybė sodinukų. Daug perspektyvių sodinukų teko išmesti, kol buvo išrinkti geriausi.

Brandinamas rudens sezono metu.

VDU Botanikos sodo kolekcijoje esančių egzotiškų vėlyvųjų šilauogių veislių ‘Herbert’, ‘Lateblue’, ‘Liberty’, ‘Aurora’ nokimo laikotarpis trunka nuo rugpjūčio 10 iki rugpjūčio 30 d. Naujų vėlyvųjų mėlynių veislių pristatymas gali žymiai pailginti šių geidžiamų vaisių prieinamumą, o tai bus naudinga tiek entuziastams, tiek asmenims, ieškantiems išskirtinio papildymo savo sodui.

Labai derlinga vėlyvoji veislė ‘Herbert’ yra idealus pasirinkimas pratęsti mėlynių derliaus sezoną. Ši veislė patenka į vėlyvo rudens kategoriją ir paprastai pradeda nokti rugpjūčio viduryje. „Herbert“ išsiskiria tuo, kad subręsta maždaug 8–12 dienų, palyginti su plačiai pripažinta „Bluecrop“ veisle. Pačios uogos gali pasigirti įspūdingo dydžio, apie 20-22 mm skersmens. Jie yra ryškios mėlynos spalvos, papuošti blizgia vaško danga ir skleidžia malonų kvapą. Be to, šios uogos turi puikų skonį. Jų suformuotos sankaupos yra ypač didelės, bet palyginti nedidelės. ‘Herbert’ krūmai užauga iki 1,8-2,0 m aukščio, pasižymi gerai išsišakojusia struktūra. Kiekvienas krūmas duoda įspūdingus 5-9 kg mėlynių, todėl tinka tiek iš karto vartoti, tiek įvairiais perdirbimo būdais.

Vėlyvosios veislės, tokios kaip ‘Lateblue’, ‘Liberty’, ‘Aurora’, rudens sezonu Lietuvoje nepasiekia pilno prinokimo. Svarbu atsižvelgti į tai, kad mūsų regione rudenį nokančios uogos būna prastesnio skonio ir kvapnumo, palyginti su ankstyvomis ar vidutinio ankstyvumo veislėmis, kurios sunoksta vasaros mėnesiais. Taip yra dėl ribotos saulės šviesos ir šilumos, būtinos optimaliam nokinimui mūsų klimato sąlygomis rudens sezono metu. Todėl neretai šios vėlai sunokusios uogos įgauna tik purpurinį atspalvį prieš prasidedant šalnoms.

Mėlynių derliaus laikotarpį galima pratęsti suteikiant joms pastogę. „Lateblue“ yra vėlyvoji mėlynių veislė, žinoma dėl didelio vaisingumo.

Vėlyvosios braškių veislės

Panašiai „Liberty“ yra vėliau bręstančios braškių veislės. Jo uogos visiškai sunoksta rugsėjo mėnesį. Pažymėtina, kad pradinis derlius duoda didesnius vaisius, o vėlesni skynimai – mažesni. Be to, verta paminėti, kad lengvai nuimamos kekės yra gana neįprastos, o tai dar labiau padidina šios veislės žavesį. Be to, pats augalo augimas pasižymi nepaprastu grožiu.

„Aurora“ braškės yra veislė, kuri sunoksta vėliau sezono metu, paprastai rugsėjo mėnesį. Šios uogos yra puikaus skonio, šviesiai mėlynos spalvos su pastebima vaško danga ir tvirta tekstūra. Tačiau dėl nenuspėjamų rudens oro sąlygų gali prireikti šias uogas auginti konteineriuose ir rudeniui prasidėjus perkelti į šiltnamį, kad būtų užtikrintas sklandus nokimo procesas. ‘Aurora’ braškių kekės vizualiai stulbinančios, pasižyminčios tankia sudėtimi ir didelėmis uogomis. Pažymėtina, kad šių uogų galiojimo laikas pailgėja, kai jos laikomos vėsioje aplinkoje. Iš vieno ‘Auroros’ krūmo galima nuskinti įspūdingus 6-7 kg braškių derlius. Pagal augimą krūmai pasiekia maždaug 1,8 m aukštį.

Optimali rezoliucija yra šiltnamio struktūros įgyvendinimas.

Šilauogių augalus konteineriuose perkėlus į šiltnamį, galima išauginti vėlyvą derlių ir apsaugoti juos nuo galimos ankstyvų rudens šalnų daromos žalos. Tam tinkamiausios talpos būtų 200 litrų talpos ir užpildytos rūgštiniu durpių substratu. Kad augalai išgyventų žiemą, šiltnamį galima apšiltinti tokiomis medžiagomis kaip sodo plėvelė, o konteinerius galima užpilti durpėmis arba įkasti į žemę. Tai labai svarbu, nes mėlynių augalų šaknys yra jautrios šaltai temperatūrai. Esant švelniai žiemai, augalus galima palikti nešildomame šiltnamyje be papildomos dangos. Tačiau labai nukritus temperatūrai (apie 10-15 laipsnių šilumos), patartina pasirūpinti geresne apsauga, kad augalai nesušaltų.

Pavasario sezono metu šiltnamyje auginamos šermukšniai anksčiau žydi, o tai yra apsaugos priemonė nuo ankstyvų šalnų. Siekiant užtikrinti sėkmingą žydėjimo ir derėjimo procesą, būtina palengvinti apdulkinimą arba puoselėjant bites, arba pritraukiant kamanes. Tai skatina gausesnį derlių su didesnėmis, sunkesnėmis uogomis, kuriose yra daugiau sėklų. Pasibaigus šalnų laikotarpiui, bruknės perkeliamos į lauką konteineriuose, kur jos išlieka visą vasarą iki rugsėjo pradžios. Vėliau jie vėl perkeliami į šiltnamius. Siekiant palengvinti augalų transportavimą konteineriuose, patogumui galima pridėti ratų.

Talpyklose auginamus augalus reikia dažniau laistyti, kad neišeikvotų drėgmė. Tai ypač aktualu ankstyvųjų šilkmedžio veislių atveju, nes jų derlius gali būti paspartintas maždaug 2–3 savaitėmis.

Šilauogių sezono trukmę galima pratęsti suteikiant pastogę, be to, reikia pastebėti, kad ne visi mėlynių krūmai turi reikšmingą aukštį.

Apie mėlynes

Sodinė mėlynė, moksliškai žinoma kaip Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka (sinonimas V. corymbosum auct. non L.), yra kultūrinis augalas, kilęs iš JAV. Ši rūšis buvo sukurta kruopštaus Šiaurės Amerikos mėlynių atrankos ir kryžminimo proceso metu. Kita vertus, šermukšniai Europoje pradėti auginti dar 1923 m., tačiau tik 1964 m. pradėti įvairių veislių tyrimai. 1969 metais Botanikos institutas į Lietuvą pristatė keletą sodinių mėlynių veislių. Būtent gerbiami Botanikos instituto mokslininkai Z. ir V. Butkai ėmėsi iniciatyvos tirti ir populiarinti sodinę šilauogę Lietuvoje, tapę šios srities pionieriais.

Šiuo metu sodininkystės šilauogių auginimu ir žvalgymu aktyviai užsiima trys Lietuvoje gerbiamos institucijos – Botanikos institutas, VU Botanikos sodas Vilniuje ir VDU Botanikos sodas Kaune. VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus uogų kolekcijoje galima rasti įspūdingą beveik 70 skirtingų sodo uogų veislių asortimentą. Sodo šilauogės buvo tiriamos nuo 1995 m.

Article Categories:
Augalai

Comments are closed.