Vitaminas B2 (riboflavinas).
Vitaminas B₂ yra gelsvos spalvos, sunkiai tirpsta vandenyje, šviesoje skyla. 1935 m. riboflavinas buvo susintetintas ir dabar gaminamas miltelių, tablečių ir kitų vaistų formų pavidalu. Jis dalyvauja
daugelio fermentų apykaitoje. Trūkstant vitamino B₂, vaikas prastai auga, oda pasidaro sausa, trūkinėja lūpų ir vokų kampučiai, prasčiau gyja žaizdos, lūžinėja nagai.
Taip pat galima susirgti stomatitu, ligoniui tinsta liežuvis ir lūpos, sutrinka leukocitų gamyba, gali atsirasti mažakraujystė, pradėti slinkti plaukai, silpnėti regėjimas, atrofuotis smegenų ląstelės.
Vitaminas B₂ padeda organizmui pasisavinti baltymus.
Be to, riboflavinas reguliuoja riebalų įsisiurbimą, sintezę, kaulų čiulpų veiklą. Be jo sumažėja kepenų ir limfmazgių fagocitinis aktyvumas. Riboflavino hipovitaminozė gali
prasidėti vartojant tetraciklinų, sulfanilamidų preparatus, sergant virškinimo trakto ligomis, cukriniu diabetu ir kt.
Valgydamas įvairius ir maistingus produktus, žmogus gauna riboflavino tiek, kiek reikia organizmui. Jeigu į kepamą duoną įdedama geriamosios sodos ar kepimo miltelių, tai duona netenka daug riboflavino, nes soda mažina duonos rūgštingumą, dėl to šarminėje terpėje vitaminas B₂ greičiau suskyla. Nors riboflavinas atsparus virimui, bet, ruošiant daržoves ir jas verdant, jo suskyla 15%.
Riboflavinas jautrus saulės spinduliams, todėl šviežias pienas, paliktas dieną lauke, netenka 85% vitamino. Farmacijos pramonė gamina 1% riboflavino mononukleotidą po 1 ml ampulėse. Juo gydoma hipovitaminozė, odos ir akių ligos. Be to, jis taikomas kompleksiškai gydant spindulinę ligą, mažakraujystę. Preparatą reikia laikyti tamsioje vietoje.
Daržovėse vitamino B₂ yra 0,02-0,25 mg %. Daugiau jo yra svogūnuose, špinatuose, šparaginėse pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, žiediniuose ir Briuselio kopūstuose, petražolių lapuose, kviečių daiguose, kepimo bei alaus
mielėse, kiaušinio trynyje, kepenyse ir kt. Per parą žmogus turi gauti 1,5-2 mg riboflavino.
Vitaminas B6 (piridoksinas).
Kristalų pavidalu vitaminas B. buvo išskirtas iš mielių 1938 m., o kitais metais sintetintas. Jis yra daugelio fermentų sudėtinė dalis ir labai reikalingas medžiagų apykaitoje.
Piridoksinas gerai tirpsta vandenyje, atsparus aukštai temperatūrai, rūgštims, šarmams, bet verdant dalis vitamino Be ištirpsta vandenyje ir suskyla. Piridoksinas dalyvauja angliavandenių, baltymų, nesočiųjų riebiųjų rūgščių apykaitoje, stabdo riebalinių medžiagų kaupimąsi kraujagyslių sienelėse.
Trūkstant vitamino B6, gali prasidėti dermatitas, hipochrominė mažakraujystė, formuojasi kepenų riebalinė infiltracija. Taip pat hipovitaminozė gali susiformuoti vartojant antimikrobinius preparatus (antibiotikus, sulfanilamidus), antituberkuliozinius vaistus (izoniazido grupės ir kt.), kurie sutrikdo žarnyno mikrofloros normalią veiklą ir vitamino B6 sintezę žarnyne.
Gyvūnijos ir augalijos pasaulyje vitaminas B6 yra labai paplitęs, todėl, normaliai maitinantis, jo užtenka. Jo randama rugių ir kviečių sėlenose, žaliuosiuose žirneliuose, bulvėse, kopūstuose, morkose, riešutuose, avižiniuose miltuose, slyvose, braškėse, alaus mielése, kiaušinyje, mėsoje, kepenyse ir kt. Šiuo vitaminu gydoma aterosklerozė, inkstų, kepenų ir skrandžio, nervų sistemos ligos, mažakraujystė.
Farmacijos pramonė piridoksiną išleidžia miltelių, dražė ir ampulių pavidalo. Vitamino Be paros norma suaugusiam žmogui 1-2 mg. Daugiau jo reikia vartoti žmonėms, kurie dirba sunkų fizinį darbą arba susiję su spinduline
energija.
Vitaminas B12 (cianokobalaminas).
Vitaminą B12 mokslininkai išskyrė iš kepenų 1948 m. Jo sudėtyje yra kobalto. Vitaminas B12 padeda susintetinti nukleino rūgštį, baltymus, mažina cholesterino kiekį kraujo plazmoje, dalyvauja augimo ir kraujo gamybos procesuose, riebalų ir angliavandenių apykaitoje. Trūkstant vitamino B12, sutrinka kraujo gamyba, kepenų ir nervų sistemos medžiagų apykaita. Susergama piktybine mažakraujyste.
Žmogus, kuris valgo kepenis, inkstus, žuvį, varškę, pieną ir nesutrikusi jo virškinimo sistema, hipovitaminoze tikriausiai nesusirgs. Sveikas žmogaus organizmas šio vitamino pasisavina 30-70%. Vitaminą B₁2 sintezuoja žarnyno, dirvožemio ir vandens mikroorganizmai. Per parą vitamino B₁2 žmogui reikia apytikriai 0,002 mg.
Vitaminas B3 (pantoteno rūgštis).
Vitaminas buvo išskirtas iš ryžių sėlenų, o vėliau iš kepenų. Trūkstant pantoteno rūgšties, formuojasi dermatitas, depigmentuojasi oda, slenka ir žyla plaukai, sutrinka nervų sistemos bei vidaus organų veikla. Vitaminas B3 reikalingas baltymų, angliavandenių ir riebalų sintezei, jis skatina kepenų veiklą, didina atsparumą, organizmas lengviau adaptuojasi prie aplinkos. Kai trūksta pantoteno rūgšties nėščiai moteriai, gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, susiformuoti naujagimių ydos.
Šio vitamino yra kepenyse, sėlenose, kviečiuose, riešutuose, kopūstuose, petražolėse, bulvėse, mielėse, kiaušiniuose, inkstuose ir kt. Suaugusiam žmogui vitamino B per parą reikia 10-20 mg. Daugiau jo reikėtų vartoti tiems, kurie dirba sunkų fizinį darbą, ypač šaltu oru, veikiant radioaktyviesiems spinduliams.
